Patyręs keliautojas ir alpinistas Aronas Ralstonas leidžiasi į tolimą žygį. Vyriškis mano esąs pasirengęs viskam, tačiau netikėtai jį ištinka siaubinga nelaimė. Jis įkrenta į siaurą plyšį, kuriame įstringa jo ranka. Šimtą dvidešimt septynias valandas Ralstonas bando išsilaisvinti, prisimena geriausias savo gyvenimo akimirkas ir svajoja, ką veiktų išlikęs. Keliautojas galiausiai suvokia, kad tėra vienintelis būdas išsigelbėti...
Pusamžis vyriškis kažkodėl sugalvojo pasitraukti iš gyvenimo ir ieško, kas jam padėtų. Jis jau išsikasė duobę, o kai žengs šį drastišką žingsnį, pagalbininkas teturės užberti jį žemėmis. Šios paslaugos jis prašo kurdų afganistaniečių, kurdų, turkų, benamių, kareivį, seminarijos studentą, muziejaus darbuotoją. Kiekvienam vyras siūlo nemažą pinigų sumą, kad šie padėtų jam išeiti iš šio pasaulio. Tačiau kiekvienas turi savų priežasčių atsisakyti – baimė, religiniai įsitikinimai, net pasibjaurėjimas ir įsitikinimas, kad pagrindinis personažas švaisto jam Dievo dovanotą gyvenimą. Galiausiai suranda seną turkų taksidermininką, kuris turi sergantį sūnų ir anksčiau pats bandė pasitraukti iš gyvenimo. Šis vyras sutinka padėti.
